vysti

vysti
2 výsti, -ta (viñsa LD82(Kp), viñta LKK XI134, Šr), výto intr. KBII149, K, Rtr, K.Būg, RŽ, NdŽ, KŽ, vỹsti, -ta, vỹto Š; SD1192, SD396, R, MŽ, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL277, ŠT42, ŽŪŽ72 glebti trūkstant drėgmės ar esant netinkamoms augimo sąlygoms (apie augalus): Žolė výsta, o kūnas vilksta J. Výsta liepos lapeliai nuo karščio DŽ. Alne gėlės výsta, kap degą LzŽ. Raudonos aguonos nulinkę tau vyto prie kojų V.Myk-Put. Viñta burokai nuo karščio Ėr. Jeigu gėlės výsta, tai vis tiek jau oras mainysis Slm. Kaip medis džiūsta, výsta, teip ir žmogus Pl. Suvytę kvietkai, výsta Pb. Po vyšniom burokai výsta Aps. Bulbos výsta, neuždera niekas Kvr. Agurkai viñta, reikia lietaus Krk. Výsta, suvyto visa kas Šùmskas. Ko raudoni veideliai, ko výtęs vainikėlis? JV81. Atjoki, berneli, rudenelį, kad būs rugeliai žaliuojantys, daržely rūteliai bevystantys S.Dauk. Graudžiai verkė matušelė vainikeliui vystant D23. Ar vysta vainikėlis ant gelsvųjų kaselių? RD147. Žalia žolelė po kojų vyto, o mūsų broleliai kaip lapai krito DvD21. Kelkis kelkis, dukružėle, eikie in darželį, džiūsta výsta žalia rūta, laikas palaistytie DrskD198. Vyto žali medžių lapai, vyto su jais kartu ir gražios vargdienių svajonės J.Bil. | prk.: Mane pasodins, paduškom apdės – aš vis výstu i výstu Str. Pagyvens, plaučiai kol subaigs výst Rd. Džiūstu, výstu kaip rūtelė aš be tavęs, broleli JD1103. Be meilės žmogus výsta Jrb. O čia kuris laikas jau Domicelė vyto be vyro A.Vaičiul. Po trijų dienų žiūri, kad jos kūnas nevysta, graži, balta, raudona kaip rožė (ps.) Brt. Mes tavo karštoj rūstybėj vystam ir džiūstam KN77. Yra amžinoji ir nevystantyji išmintis ir regula teisybės Dievėje, kuri atskira, kas tikra ir kas netikra est MT47. Krinta mūsų dienos kaip drugiai į ugnį, vysta mūsų širdys kaip jausmų šalna B.Braz. Mūs giesmių garbė bus ta, kuri nevysta L.Gir. Tavo [gyvenimo] šešėliuose gyvastis vysta, merkiasi žvaigždės ir saulė šviesi V.Myk-Put. ^ Vystąs medis nebeduoda išsirpusių vaisių Pt. Jei pamažu vysi, veikiau prinoksi LTR.
◊ širdìs (ant širdiẽs) výsta Asv pykina: Výsta širdẽlė nuog saldaus midulio (d.) Rod. Nuog ito valgymo výsta in širdiẽs Arm.
\ vysti; apvysti; įvysti; išvysti; nuvysti; pavysti; pervysti; pravysti; privysti; suvysti; užvysti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • vysti — výsti vksm. Gė̃lės, žolė̃ výsta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vysti — 1 vysti, ta (vyda, vỹma), vydo tr. KBII149, K, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; N pamatyti: Tu išvydai, ir aš vydu paukštį J. Vydau ušvydau mergų pulkelį gale laukelio (d.) Dglš. Kad aš jojau par girelę, par šį žalią pušynėlį, nevydau nevydau po …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • privysti — 2 privysti intr. 1. NdŽ daugeliui nuvysti. 2. NdŽ pakankamai ilgai vysti. vysti; apvysti; įvysti; išvysti; nuvysti; pavysti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvysti — 2 įvysti intr. Rtr, KŽ; M pradėti vysti. vysti; apvysti; įvysti; išvysti; nuvysti; pavysti; pervysti; pravysti; privysti; suvysti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Wither — With er, v. i. [imp. & p. p. {Withered}; p. pr. & vb. n. {Withering}.] [OE. wideren; probably the same word as wederen to weather (see {Weather}, v. & n.); or cf. G. verwittern to decay, to be weather beaten, Lith. vysti to wither.] [1913… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • Withered — Wither With er, v. i. [imp. & p. p. {Withered}; p. pr. & vb. n. {Withering}.] [OE. wideren; probably the same word as wederen to weather (see {Weather}, v. & n.); or cf. G. verwittern to decay, to be weather beaten, Lith. vysti to wither.] [1913… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • Withering — Wither With er, v. i. [imp. & p. p. {Withered}; p. pr. & vb. n. {Withering}.] [OE. wideren; probably the same word as wederen to weather (see {Weather}, v. & n.); or cf. G. verwittern to decay, to be weather beaten, Lith. vysti to wither.] [1913… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • wizen — I. verb (wizened; wizening) Etymology: Middle English wisenen, from Old English wisnian; akin to Old High German wesanēn to wither, Lithuanian vysti Date: before 12th century intransitive verb to become dry, shrunken, and wrinkled often as a… …   New Collegiate Dictionary

  • Lithuanian language — Lithuanian lietuvių kalba Spoken in Lithuania Region Europe Native speakers 3.2 million  (1998) Language family …   Wikipedia

  • verwesen — Vsw std. (12. Jh.), mhd. verwesen Stammwort. Zunächst in der Bedeutung zunichte werden , die auf eine Präfigierung zum Ausdruck des Gegensatzes zu wesen sein zurückgeht (Wesen). Dieses Wort bekommt in nach mittelhochdeutscher Zeit die Bedeutung… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”